DILI:Prezidente Estadus Unidus nian, Donald Trump, fó sai katak nia sei hakotu relasaun komersiál hotu ho España. Nia halo deklarasaun ne'e iha White House bainhira simu xanxeler alemaun Friedrich Merz.
Trump afirma katak Washington "lakohi halo buat ida" ho Madrid hafoin Governu españól lakohi uza nia baze militár sira hodi apoia atake hasoru Iraun.
Governu españól afirma antes katak instalasaun militár hotu-hotu iha nia teritóriu iha kontrolu tomak husi nasaun no sei la uza ba operasaun sira ne'ebé la konsistente ho nia polítika nasionál sira.
Ameasa ida-ne'e iha potensiál atu estraga relasaun komersiál besik nasaun rua nian ne'ebé kleur ona. Maibé, seidauk iha detalle polítika konkretu sira kona-ba limite komérsiu nian.
España rasik nafatin iha kompromisu ba nia soberania no desizaun independente sira kona-ba asuntu defeza nian.
Entretantu, Donald Trump mos kritika maka'as Primeiru-Ministru britániku Keir Starmer tanba rekuza atu autoriza baze militár sira ba atake preventivu ida hasoru Iraun.
Trump bolu Starmer la koopera no kompara nia ho negativu ho Winston Churchill, ne'ebé fó sinál ba ruptura iha relasaun diplomátika sira entre nasaun rua ne'e.
Primeiru-Ministru Starmer defende nia desizaun ho razaun interese nasionál no rejeita polítika "mudansa rejime nian husi lalehan".
Maski Reinu Unidu ikusmai permite uzu limitadu husi baze sira ba defeza, Trump kontinua ameasa konsekuénsia sira ba aliadu sira ne'ebé konsidera la apoia nia operasaun militár sira.
Fonte: Media Aljazeera
DILI: Prezidente Repúblika, José Ramos Horta nomea Jesuína Maria Ferreira Gomes asume kargu Vise-Ministra Negósiu Estranjeriu no Kooperasaun (MNEK), iha Governu Konstituisionál dasia.
DILI: Prezidente Repúblika, José Ramos Horta ezonera Laura soares Abrantes Abrantes, nomea Maria Natália Guterres Viegas Carrascalão da Conceição Antunes assume fali kargu reprezentante permanente Repúblika Timor-Leste ba Comunidade País Língua Portugésa (CPLP).
Deklarasaun Ministru Negosiu Estranjeiru Sira ASEAN Nian Kona-ba Situasaun Mediu Oriente, ne'ebe Independente Digital asesu iha pajina ofisial ASEAN nian, loron 4 Marsu 2026.
DILI: La’o Hamutuk manifesta preokupasaun profunda kona-ba intensifikasaun konflitu militár iha Médiu Oriente ne’ebé envolve Izraél, Estadus Unidus no Iraun. Evolusaun ida ne’e, tuir informasaun publika disponivel no análize normativu tuir lei internasionál, hamosu agravamentu situasaun seguransa rejionál no global, no impaktu umanitáriu no ekonómiku ne’ebé sériu.
DILI:Estadus Unidus iha baze militár oioin iha Médiu Oriente. Iha tinan balun nia laran, Estadus Unidus opera ona rede ida husi baze militár sira iha rejiaun ne'ebé riku ho mina no gás hodi salvaguarda nia interese ekonómiku, enerjétiku no jeopolítiku sira.
Fonte: TEMPO.CO, 23 Junu 2025.
Izraél atake tan Beirute ne'ebé hamate ema na'in 31 hamosu eskalasaun ida iha konflitu ho Hezbollah no Iraun, aumenta tensaun rejionál sira iha Médiu Oriente.
Konflitu entre Estadus Unidus Amerika no Izraél hasoru Iraun espalla ona ba Líbanu.
DILI: Ministru Petróleu no Rekursus Minerais, Francisco da Costa Monteiro vizita área konsesaun ba explorasaun maganesiu husi Estrella Murak Rai Lda-EMR (subsidiáriu husi Estrella Resources Limited no Murak Rai Timor, E.P, ho partisipasaun 70:30 porsentu) iha área àrea Ira-miri, Suku Maina I, Postu Administrativu Lautem.
DILI: Prezidente Repúblika, José Ramos-Horta, ohin prezide komemorasaun ofisiál Loron Nasionál Veteranus ba dala IX nian, ne’ebé hala’o iha edifísiu sentrál Konsellu Kombatantes Libertasaun Nasionál (CCLN), iha Komoro.
DILI:Folin Mina-rai Global Sa’e As Liu iha Marsu, Hafoin Israel ho Estadu Unidos Amerika (EUA) atake Iraun iha Sabdu 28 Fevereiru 2026.
Tuir dadus katak, folin mina-rai iha Petroleu Bruto Intermediariu Texas Oeste EUA, aumenta $5.36 (pursentu 8), husi $72.38 kada barril sa’e ba $75.33 kada barril.
DILI:Kompania aviaun sira, hanesan Emirates no FlyDubai deside redus ninia númeru voo sira husi Dubai hahú iha Segunda kalan.
DILI: Komemorasaun Loron Nasionál Veteranus bá dala-IX, (03 Marsu 2018 to’o 2026), Vise Primeiru Ministru, Ministru Koordenador Assuntu Sosiais, Mariano Assanami Sabino konsidera loron ida ne’ebé iha signifikadu boot ba Timor-Leste.
EUA: Sekretáriu Estadu Marco Rubio iha loron-segunda ne'e fó esplikasaun foun ida husi administrasaun Presidente Donald Trump nian kona-ba tansá maka Estadus Unidus deside atu lansa asaun militár hasoru Iraun agora -- hodi hatete katak ameasa hosi Iraun "iminente" tanba hatene katak sei halo retaliasaun hasoru Estadus Unidus bainhira hetan ataka, inklui husi Israel.
Nia ko'alia ba jornalista sira molok fó informasaun ba gang hosi líder kongresu na'in 8 iha Capitol Hill. "Iha duni ameasa iminente ida," Rubio hatete. "No ameasa iminente maka ami hatene katak se Iraun hetan ataka, no ami fiar katak sira sei hetan ataka, katak sira sei tuir kedas ami, no ami sei la tuur, tuur iha ne'ebá no absorve golpe ida molok ami hatán."
Media The New York Times relata, Lakleur hafoin briefing, Prezidente Kámara Mike Johnson apoia Rubio nia razaun foun, hodi hatete katak konsekuénsia sira sei sai maka'as tebes se EUA la ataka iha tempu hanesan ho Israel. Rubio hatete katak EUA hatene oinsá Iraun sei hatán.
"Klaru tebes katak se Iraun hetan ataka husi ema ruma - Estadus Unidus ka Israel ka ema ruma - sira sei hatán, no hatán hasoru Estadus Unidus. Orden sira delega ona ba komandante sira iha kampu," nia hatete. "Ida-ne'e automátiku."
Nia hateten, vingansa besik imediata husi Iraun prova ona nia pontu, hodi hatete katak misil sira "prepozisionadu" ona hodi ataka antes atake inisiál iha resintu lideransa nian."Se ami hamriik no hein atu atake ne'e mosu uluk, molok ami baku sira, ami sei hetan vítima barak liu," Rubio kontinua.
"Ami hatene katak sei iha asaun israelita ida. Ami hatene katak ida-ne'e sei hamosu atake ida hasoru forsa amerikanu sira, no ami hatene katak se ami la buka tuir sira antes sira lansa atake sira-ne'e, ami sei hetan vítima barak liu."
Maibé Rubio nega katak Israel obriga administrasaun Trump nia liman -- hodi hatete katak asaun militár norte-amerikanu nian ikusmai sei sai nesesáriu. "La importa saida, ikusmai, operasaun ne'e presiza akontese. Ne'e maka kestaun tanba saida agora," nia hatete, hodi refere ba atake israelita ne'ebé besik ona. "Maibé operasaun ida-ne'e presiza akontese."
DILI: Prezidente Repúblika, José Ramos-Horta, partisipa iha resepsaun komemorativa ida iha kalan ne'e, iha residénsia Embaixadór Japaun nian, Yasushi Yamamoto, hodi marka aniversáriu ba dala-66 Majestade Emperadór Naruhito.