SEII: Sosializasaun Barak, Konsege Redus Violensia Domestika Featured

By Ekipa INDEPENDENTE Novembru 27, 2022 521
Sekretária Estadu ba Igualdade no Inkuzaun, Maria do Rosário Fátima, iha abertura ba Kampaña Loron 16 Ativizmu Kontra Violénsia Hasoru Feto no Labarik-Feto iha suku Ponilala, Postu Administrativu Ermera Vila, Munisípiu Ermera. Foto: Media Gabineti SEII. Sekretária Estadu ba Igualdade no Inkuzaun, Maria do Rosário Fátima, iha abertura ba Kampaña Loron 16 Ativizmu Kontra Violénsia Hasoru Feto no Labarik-Feto iha suku Ponilala, Postu Administrativu Ermera Vila, Munisípiu Ermera. Foto: Media Gabineti SEII.

DILI: Sekretária Estadu ba Igualdade no Inkuzaun, Maria do Rosário Fátima Correia, hatete, iha tinan hirak liubá kazu violénsia ne’e sa’e maka’as maibé hafoin iha esforsu husi parte hotu nian hodi halo sosializasaun ba iha Lei Kontra Violensia Domestika, Violensia Bazeia ba Jéneru no lei seluk tan, haree katak ikus-ikus ne’e kazu violénsia doméstika redús.

“Bainhira ita haree fali ba kotuk, kazu ne’ebé dominante mak kazu violénsia doméstika, tanba Bainhira lei ne’e vigór no implementa, hotu-hotu inklui ajénsia internasionál no nasionál sira, ita halo sosializasaun barak nune’e ita konsege redús violénsia,” Online INDEPENDENTE sita iha komunikadu.

Nia hatutan, Lei Kontra Violénsia Doméstika mai ho nia natureza semi públika, nune’e sé de’it mak haree bele denúnsia ba iha Ministériu Públiku liuhusi PNTL-VPU tanba na’in ba iha kódigu penál mak Ministériu Públiku.

Atu haforsa Lei Kontra Violénsia Doméstika, Governu iha estratéjia hodi hamosu Planu Asaun Nasionál Violénsia Bazeia ba Jéneru (PAN-VBJ) hanesan matadalan ida ba Governu no parseiru públiku no parseiru Internasionál no Nasionál hodi implementa prevensaun violénsia bazeia ba jéneru iha Timor-Leste.

Sekretária Estadu mós haktuir katak iha Orsamentu Jerál Estadu SEII nian ba tinan 2023 iha programa boot rua mak hanesan Boa Governasaun no Jestaun Institusionál no mós Igualdade Jéneru no Inkluzaun Sosiál ne’ebé hatudu katak hahú husi tinan 2018, SEII nian parseiru hanesan liña ministériu, ajénsia autónomu no munisípiu sira tau ona markadór jéneru iha sistema finansas Dalan ba Futuru hodi konsidera asuntu igualdade no inkluzaun sosiál iha sira-nia orsamentu no programa sira.

Iha sorin seluk, Vise-Prezidente GMPTL Parlamentu Nasionál haktuir katak, violénsia hasoru feto no labarik-feto sai nu’udar problema sosiál iha Timor-Leste, nune’e presiza buka solusaun atu hapara ka elimina tanba violénsia ne’e violasaun direitu fundamentál ema-nian.

Deputada ne’e mós haktuir, Timor-Leste konsagra ona igualdade jéneru nu’udar prinsípiu fundamentál ida ba iha moris sosiál, familiár, polítika no seluseluktan. Violénsia hasoru feto no labarik-feto ne’ebé kriminaliza husi kódigu penál no LKVD, wainhira halo abordajen presiza mós reforma sira seluk nune’e bele garante igualdade, pás no justisa sosiál iha estadu RDTL.

“Nu’udar deputada iha uma fukun Parlamentu Nasionál iha biban ida-ne’e hodi GMPTL nia naran kontinua no komprometida hodi kontinua defende direitu feto no labarik-feto no grupu vulnerável no marjinalizadu sira, tane aas nafatin prinsípiu igualdade jéneru no la’e ba diskriminasaun no respeita ba lei sira ne’ebé vigór hodi la permite hahalok diskriminatóriu sira hotu,” dehan Deputada  Domingas.

Entretantu, Sekretária Estadu Komunikasaun Sosiál, Merício Juvinal “Akara”, hatete, atu hapara ka halo prevensaun violénsia presiza ema hotu hahú atu respeitu malu atu labele halo diskriminasaun ba ema seluk liuhusi liafuan no hahalok.

“Ita aprende hahú respeita malu atu labele fó diskriminasaun ba malu la’ós ba maluk feto maibé ba maluk defisénsia sira hotu, tanba ne’e ita presiza atu uza termu liafuan sira hodi labele ofende ka desvaloriza ita-nia maluk sira liuliu ema ho defisiénsia”, dehan nia.

Rate this item
(0 votes)
Last modified on Domingu, 27 Novembru 2022 21:00

Independente Digital TV

Tuir ami iha Twitter

Kalendariu Notisia

« May 2024 »
Mon Tue Wed Thu Fri Sat Sun
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31