‘Krize’ Aimoruk iha HNGV sei Kontinua Featured

By Martinha Gusmao Outubru 12, 2022 608
Aimoruk. Foto:Dok/INDEPENDENTE. Aimoruk. Foto:Dok/INDEPENDENTE.

DILI: Besik fulan ida ona dezde pasiente labarik ida mate tanba problema falta aimoruk iha Hospital Nasionál Guido Valadares maibé problema aimoruk ne’e seidauk hetan solusaun.

Diretór klinika Hospital Nasionál Guido Valadares (HNGV), Marcelo Correia informa, to’o ohin loron HNGV sei hasoru problema aimoruk.

“Aimoruk antibiotik, dioretic, aimoruk tensaun, aimoruk injesaun musan. Ai-moruk sira ne’e mak tama iha lista stoke out, maibé ospital mós iha nia papel atu rezolve husi kompras emerjensia,” dehan nia iha nia knar-fatin, Bidau, Tersa (11/10).

Tuir nia, stoke out ba aimoruk sira ne’e sempre fó impaktu baiha pasiente sira, liu-liu ba moras kroniku sira.

“Maibé buka oinsa atu rezolve mak ne’e loron ida-rua mak laiha SAMES tenke hatama,” nia hatete.

Nia esplika, bainhira aimoruk iha HNGV laiha sira sempre hato’o karta ba SAMES, maibé se iha SAMES mós laiha, sira halo kompras urjensia.

Molok ne’e, iha fulan Setembru nia laran, tuir informasaun husi pesoal saúde iha HNGV katak, iha semana hirak nia laran aimoruk prinsipal iha HNGV barak mak laiha ona.

Nia fó ezemplu, aimoruk prinsipal sira ba fuan hanesan Lasix no Spironolactona laiha.

“Aimoruk prinsipal barak mak laiha. Balun orsida iha, orsida laiha, situasaun ne’e akontese kleur ona,” dehan pesoal saúde ne’ebé lakohi públika ninia identidade.

Fonte ne’e hatutan, aimoruk prinsipal sira ne’e importante tebes tanba bainhira laiha sei fó impaktu maka’as ba pasiente sira ne’ebé halo tratamentu saúde iha HNGV.

Nia fó ezemplu, iha semana kotuk, labarik ida ho idade tinan 12 tenke lakon vida tanba aimoruk fuan atu fó ba nia hodi hemu laiha.

“Labarik ne’e sofre moras kardiaka reumatika ka RHD (Rheumatic Heart Disease), nia halo tratamentu iha ospital durante fulan ida, hafoin tanba kondisaun di’ak ona nia alta, maibé problema mak aimoruk ida naran Furosemida Oral laiha atu fó ba nia, entaun nia ba uma hemu aimoruk la kompletu, ikus mai labarik ne’e lakon nia vida,” dehan pesoal ne’e.

Ho problema ne’e, tuir nia, loloos Ministériu Saúde (MS) no Servisu Autonomu Medikamentu no Ekipamentu Saúde (SAMES) tenke garante katak aimoruk prinsipal sira ne’e labele stock out.

“Hakarak ka lakohi aimoruk prinsipal sira ne’e tenke iha hela de’it, tanba ne’e kona-ba ema-nia vida,” dehan pesoal saúde ne’e.

Iha fatin ketak, Vise Ministru Saúde, Bonifacio Maucoli dos Reis informa, nia parte hatuun ona despaisu atu hasai aimoruk kontentór haat iha portu Dili.

“Ha’u hatuun ona despaixu atu hasai no agora hasai daudauk ona atu nune’e bele responde ba ai-moruk balun ne’ebé stockout iha ospital   sira,” dehan nia ba jornalista sira iha salaun MS, Kaikoli, Sesta (16/9).

Rate this item
(0 votes)

Independente Digital TV