Print this page

2025, MS refere pasiénte 122 ba Malázia-Singapura Featured

By Graça de Carvalho Janeiru 20, 2026 143
Diretóra Nasionál Servisu Hospitalar iha Ministériu Saúde, Maria Santina de Jesus Gomes. FOTO: Graça de Carvalho// Diretóra Nasionál Servisu Hospitalar iha Ministériu Saúde, Maria Santina de Jesus Gomes. FOTO: Graça de Carvalho//

DILI: Tinan 2025, Ministériu Saúde (MS) liu husi Diresaun Nasionál Servisu Hospitálar  refere pasiente hamutuk 122 ba nasaun Malázia no Singapura, hodi kontinua sira nia tratamentu saúde.

Diretóra Nasionál Servisu Hospitalar iha Ministériu Saúde, Maria Santina de Jesus Gomes hatete, iha tinan 2025 Ministériu Saúde liu husi Diresaun Nasionál Servisu Hospitalar halo ona transferénsia ba pasiénte hamutuk na'in 122.

“Transferénsia pasiénte ba rai-li'ur iha tinan 2025 hamutuk 122 pessoas, pedidu junta médika mai  191 pessoas, sira-ne'ebé mak halo tratamentu hotu ona 87 pesoas, sira ida kontinua ne'e 30 pesoas,” Dehan Diretóra Nasionál Servisu Hospitalar, Maria Santina de Jesus Gomes, ba jornalista sira, iha nia kna’ar fatin, Kaikoli, Sesta (16/01).

Nia dehan, iha pasiénte na'in 10 mak hakarak asesu ba ai-moruk tradisionál no na'in 10 mak lakohi kontinua sira nia saúde.

“Tanba sira maka deside rasik, ami telefone ba sira la simu,” Nia hatete.

Nia informa, pasiénte sira-ne'ebé mak Ministériu Saúde haruka ba ospitál rua iha Malázia no Singapura la’os ema boot deit, maibé inklui labarik.

“Pasiénte sira ami haruka ba ne'e termasuk labarik ki'ik-oan, tanba ho kazu kankru, tanba iha Malázia sira labele halo tratamentu ba labarik sira, sira halo de'it ba ema bo'ot, médiku no espesilista ba kankru ba labarik ne'e laiha, depois sira infoma maai ami katak sira labele halo, entaun ami haruka fali ba Singapura,” Nia relata.

Nia informa, labarik sira-ne'e kuaze tinan tinan rua to'o 14 no iha na'in ida nia problema ho ain kanek ba tratamentu iha Malázia, maibé sira haruka ba fali Singapura.

“Labarik sira ne'e entre 2 anos to'o 14 anos, agora ida foin lalais ba Singapura fila-fali mai, tanba nia problema sira tenke halo  iha Singapura tau ain falsu karun demais ne'e mak sira sujere, tanba iha Timor mós sira bele halo ain falsu iha Sentru Reabilitasaun, entaun ha'u sujere ba sira no agora nia mai fila-fali ona, depois iha loron rua no loron tolu liu-ba, ha'u rasik akompaña labarik oan ne'e ba fali Sentru Reabilitasaun no bainhira nia ain kanek ne'e di'ak tiha, depois nia fali halo rejista hodi asesu fali tratamentu,” Tenik nia.

Nia esplika, pasiénte ne'ebé mak Ministériu Saúde transferensia ba nasaun Malázia no Singapura ne'e maioria kankru no moras fuan.

“Pasiénte sira-ne’ebé mak ita haruka ba nasaun Malázia no Singapura mak maioria moras kankru, tuir mak moras fuan, agora pasiénte ne’ebé mak mate iha rai-li’ur   na’in neen no sira ne’ebé mak fila mai tratamentu kontínuasaun iha ne’e mak mate hamutuk na’in ualu,” Nia informa.

Entertantu, dadus husi Ministériu Saúde iha 2026, Diresaun Nasionál Servisu Hospitálar prepara tan ona pasiente na’in ualu, atu  refere ba Malázia no Singapura hodi halo tratamentu saúde  kontinuasaun.

Rate this item
(0 votes)